švokšterti

švókšterti, -ia (-na), -ėjo 1. intr. virstant trenktis, duotis: Jau tik supas, nenustovi – dar in stulpą švókšters [girtas] Pv. 2. intr. suduoti: Aš jam gerai švókšter[ėj]au sniegu pakaušin Sn. Aš jai švókšterėjau su rykšte Vrn. 3. tr. leptelėti: Tai reikalinga švókštert tokis žodis! Pv.